- prietrumpis
- príetrumpis, -ė adj. (1) Dkš, prietrumpỹs, -ė̃ (3a) Ldvn apytrumpis: Įeina jauna moteris, visa apvali, apsitempusi prietrumpe suknele rš. Turiu ir aš tokias príetrumpes kelnes Vlkv. Virvė prietrumpė̃, reikia kitos, ilgesnės Pjv. Daili svočia prietrumpùkė, šilkais siūta jos mučiukė (d.) Rdm.
Dictionary of the Lithuanian Language.